Ekologiškos lukštentos saulėgrąžų sėklos

Saulėgražų sėklų branduolių maistingumas (100 g)*

Visi mėgstame saulėgrąžų sėklas kaip neįpareigojantį užkandį. Malonu mėgautis keptų saulėgrąžų skoniu vasarą gamtoje ar kur kitur. Tačiau ar žinote ką dar gali pasiūlyti šios mažos, skanios sėklytės? Jei trumpai – didelę naudą. Šiose sėklose yra daug įvairių maistinių medžiagų, kurios savo ruožtu suteikia įvairių naudų žmogui.

Pradėkime nuo to, kad kaip ir įprasta sėkloms, saulėgrąžų branduoliai gali pasiūlyti daug organizmui reikalingų mineralų. Tačiau šie branduoliai išsiskiria tuo, kad jose randama ne tik daug mineralų, bet ir vitaminų. Pavyzdžiui, moliūgų sėklos yra turtingos savo mineralais, tačiau turi labai mažai vitaminų. Būtent tai padaro šias sėklas ypatingomis.

Saulėgrąžų sėklos yra puikus vitamino E šaltinis: šimtas gramų sėklų turi kiek daugiau nei 35 mikrogramų šio vitamino, ką išvertus į procentinę rekomenduojamą paros normą, gausime net 293%. Turėkite omenyje, kad gamtoje rasti maistą, taip praturtintą šiuo būtinu vitaminu – velniškai sudėtinga (galime paminėti migdolus ar lazdyno riešutus), o šis vitaminas nėra be savo naudų: jis padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.

Saulėgrąžų sėklų branduoliai yra ir kai kurių B grupės vitaminų šaltinis. Vitamino B1 šios sėklos turi kiek daugiau nei visą rekomenduojamą gauti paros kiekį, o tiksliau – 135% RPN. Vitamino B2 šie branduoliai turi mažiau – 25%, vitamino B3 – 52%, vitamino B5 – 19% ir vitamino B6 – 96% RPN. Folio rūgšties saulėgrąžų sėklų branduoliuose taip pat yra daug – 114% RPN, o būtent ši rūgštis padeda palaikyti normalią kraujodarą ir homocisteino apykaitą. Kaip matote, saulėgrąžų sėklos yra praturtintos B grupės vitaminais ir vitaminu E. Tai – savotiškas kai kurių riešutų, ankštinių ir grūdų mišinys, paimantis geriausia iš visų trijų. Pavyzdžiui, tokiuose riešutuose, kaip pekano, yra daug vitamino B1, o ankštiniuose, kaip avinžirniai bei grūduose, kaip bolivinė balanda – daug folio rūgšties.

Mineralų šiose sėklose – ne ką mažiau, nors nė vienas mineralas ir nesiekia šimto procentų paros normos, kurią rekomenduoja atitinkamos ES sveikatos institucijos. Bet ar tai yra didelis trūkumas – spręskite patys. Pavyzdžiui, mangano ir fosforo saulėgrąžų sėklos turi beveik vienodai – atitinkamai 98% ir 94% RPN. Štai magnio, nors ir kiek mažiau, tačiau pagal bet kokius standartus vis tiek daug: 87% RPN. Atminkite, kad būtent magnis padeda išlaikyti elektrolitų pusiausvyrą bei padeda palaikyti normalią raumenų funkciją.

Geležies, cinko, kalio ir kalcio randama po 38%, 50%, 32% ir 10% RPN. Saulėgrąžų sėklos taip pat yra seleno šaltinis. Pastarosios medžiagos, kuri padeda palaikyti normalią skydliaukės veiklą, yra randama 96% paros normos.

Bet yra ir dar daugiau maistinių savybių, kuriomis gali pasigirti šios sėklos. Štai skaidulinių medžiagų šimte gramų gramų šių sėklų yra šiek kiek daugiau nei trečdalis visos paros normos, o tiksliau – 34%.

Saulėgrąžų sėklos taip pat yra puikus baltymų šaltinis. Suvalgę šimtą gramų šių sėklų, gausite net 42% visų reikalingų dienos baltymų. Be to šie baltymai yra sudaryti iš visų žmogaus organizmui būtiniausių amino rūgščių.

*Remiantis USDA Food Composition Databases duomenimis.

Apie saulėgrąžų sėklas

Tarp plačiausiai naudojamų saulėgrąžų sėklų egzistuoja trys skirtingos rūšys: linoleno sėklos, oleino sėklos bei saulėgrąžų aliejaus sėklos. Esminis skirtumas tarp šių sėklų yra jų riebalų sudėties. Nors jas atskirti nebutinai yra paprasta, dažniausiai visiškai juodas sėklos lūkštas reiškia, kad ši sėkla yra skirta aliejui spausti, tuo tarpu dryžuotos sėklos yra skirtos tiesioginiam vartojimui.

Beveik pusę visos pasaulio metinės produkcijos užaugina dvi šalys: Ukraina ir Rusija. Toliau sąraše rikiuojasi Kinija, Rumunija ir Argentina, kurių kiekviena pagamina po apytiksliai 5% metinės produkcijos. Nieko nuostabaus, kad sąulėgrąžų auginimas yra pasiskirstęs pakankamai tolygiai tarp pasaulio valstybių – saulėgrąžos paprasčiausiai nėra tokios reiklios klimatui, kaip kai kurie kiti augalai.

Kaip ir kiti produktai, saulėgąžų sėklų branduoliai turi įvairių paskirčių, nors dažniausiai jie yra vartojami kaip paprasčiausiais užkandis. Tačiau yra įprasta jomis pagardinti duonos kepinius ar net iš jų gaminti sviestą, kuris yra panašus į žemės riešutų sviestą. Saulėgražų sėklų sviestas dažnai yra naudojamas kaip alternatyva žemės riešutų sviestui, jei žmogus turi alergiją šiems riešutams. Iš šių sėklų – kaip ir iš keleto kitų – galima gaminti chalvą. O turbūt populiariausias būdas panaudoti šių sėklų branduolius, žinoma, yra aliejaus spaudimas. Juk saulėgrąžų aliejus yra turbūt populiariausias aliejus pasaulyje.

Tuo tarpu nevalgomus saulėgrąžų sėklų lukštus galima panaudoti kaip biokurą.