Pekano riešutų maistingumas (100 g)*

Pikantiško skonio pekano riešutai verti atsidurti ne tik Jūsų močiutės keptame pyrage, bet ir reguliarioje Jūsų mityboje. Nors rieboki (kaip ir dauguma kitų riešutų), daugiau nei 80% jų riebalų rūgščių sudaro žmogaus organizmui reikalingos nesočiosios riebalų rūgštys.

Visgi, pagrindinė priežastis, dėl ko šiuos riešutus reikėtų įtraukti į mitybą yra mineralai. Pekano riešutai yra kalio ir geležies šaltinis, o fosforo, magnio ir cinko juose yra ypač daug. Suvartoję 100 g šių riešutų, kalio ir geležies gausite atitinkamai 20% ir 18% RPN, o prieš tai pažymėtų fosforo, magnio ir cinko atitinkamai net 39%, 32% ir 45% RPN! Panagrinėkime, kuo kiekvienas jų svarbus žmogaus organizmui:

• Kalis padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir kraujospūdį;
• Geležis  padeda palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymą, normalų, deguonies pernešimą organizme, o taip ir ir normalią imuninės sistemos veiklą;
• Fosforas – normalią energijos apykaitą ir ląstelių membranų funkciją;
• Magnis padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargi, padeda išlaikyti elektrolitų pusiausvyrą, normalią kaulų ir dantų būklę;
• Galiausiai cinkas padeda palaikyti normalią plaukų, nagų, odos būklę, normalią testosterono koncentraciją kraujyje bei padeda išsaugoti normalų regėjimą.

Tačiau yra dar vienas mineralas, kurio pekano riešutuose dar daugiau – manganas. Tame pačiame kiekyje riešutų jo yra net 225% RPN! Tačiau tai nėra nieko neįprasto, nes praktiškai visi riešutai (ypatingai graikiniai ir žemės) turi itin didelę šio mineralo koncentraciją. Manganas yra oksidantas, padedantis ląsteles apsaugoti nuo oksidacinės pažaidos bei taip pat padeda palaikyti normalų jungiamojo audinio formavimąsi.

Šiuose riešutuose randama ir vitaminų. Tiamino arba vitamino B1 randama ypač daug, nes su 100 g riešutų gausite 60% RPN. Kiti riešutai, išsiskiriantys savo tiamino koncentracija, be abejo, yra makadamijos riešutai. Tiaminas padeda palaikyti normalią širdies veiklą ir energijos apykaitą. Mažesniais kiekiais, tačiau pekano riešutuose taip pat randama ir kitų vitaminų, vitamino B3, B6, B9 bei vitamino E.

*Remiantis USDA Food Composition Databases duomenimis.

Apie pekano riešutus

Pekano riešutai kilo iš Šiaurės Amerikos maždaug apie 1500 metus. Pats pavadinimas kildinamas iš vienos indėnų kalbos reiškiantis “riešutas kuriam reikia akmens jį išlukštenti”. Šiaurės Amerikos kolonistai pradėjo užsiimti šių riešutmedžių auginimu apie 1600 metus ir nuo to laiko pekano riešutai tapo įprastu ingredientu amerikietiškoje virtuvėje, naudojamu nuo salotų iki desertų. Juos ypač mėgsta Teksaso gyventojai, kurie pekano riešutmedžius įvardino kaip savo valstijos medį, o liepos 12 yra nacionaline JAV pyrago su pekano riešutais diena.