Avinžirnių maistingumas (100 g)*

Avinžirniai yra viena seniausių ankštinių kultūrų vartojama žmonių, vis dar išliekanti populiari ir svarbi kai kurių šalių dietos dalimi. Ir išties, nesunku rasti atsakymą kodėl. Juose gausu skaidulinių medžiagų, augalinių baltymų – 100 g kruopų šių medžiagų yra atitinkamai 48% ir 40% RPN. Juose taip pat mažai sočiųjų riebalų, o sočiųjų riebalų vartojimo mažinimas padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje.

Bet tai tik pradžia. Avinžirniuose gausu B grupės vitaminų: tiamino (B1), vitamino B6, folio rūgšies (B9). 100 g kruopų šių vitaminų yra atitinkamai 43%, 38%, 278%! Toks didžiulis folio rūgšties kiekis yra įprastas ankštiniuose produktuose: štai, bolivinėje balandoje jo aptinkama daugiau nei 90% RPN, o lęšiuose – tik šiek tiek mažiau nei avinžirniuose. Avinžirniai taip pat yra riboflavino (vitamino B2) ir pantoteno rūgšties (vitamino B5) šaltinis, nes tame pačiame kiekyje yra 15% ir 26% RPN šių vitaminų. Kuo naudingi šie vitaminai?

  • Tiaminas padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir širdies veiklą;
  • Riboflavinas – normalią gleivinių ir raudonųjų kraujo kūnelių būklę;
  • Vitaminas B6 – padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį bei reguliuoti hormonų aktyvumą;
  • Folio rūgštis – normalią aminorūgščių sintezę ir normalią kraujodarą;
  • Pantoteno rūgšis – normalią energijos apykaitą ir protinę veiklą.

Avinžirniai taip pat yra ir magnio bei cinko šaltinis, o kalio, fosforo, geležies ir vario juose ypač daug. 100 g avinžirnių šių medžiagų yra atitinkamai 21%, 27%, 35%, 36%, 30% ir net 65%.  Magnis padeda išlaikyti elektrolitų pusiausvyrą, cinkas – palaikyti normalią plaukų, nagų, odos būklę, kalis padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir kraujospūdį, fosforas – normalią ląstelių membranų funkciją,  geležis  padeda palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymą, normalų, deguonies pernešimą organizme, o varis – normalią plaukų ir odos pigmentaciją, jungiamojo audinio būklę.

Galiausiai, avinžirniuose mažai natrio (100 g – 24 mg), o natrio vartojimo mažinimas padeda palaikyti normalų kraujospūdį.

*Remiantis USDA Food Composition Databases duomenimis. 

Apie avinžirnius

Kai kuriuose kraštuose, avinžirniai užimą svarbią vietą mityboje jau daugiau nei 7,500 metų! Jie ypač populiarūs Viduriniuosiuose Rytuose, Viduržemio Jūros regione ir kai kuriose Afrikos valstybėse. Avinžirniai yra viena plačiausiai auginamų pupelių rūšių, populiarumu nusileidžianti tik sojos pupelėms.

Manoma, kad šios ankštinės pupelės atsirado šiuolaikinės Turkijos ir Graikijos regionuose, maždaug prieš 7,500-10,000 metų ir greit išplito į pietinę Prancūziją ir Vokietiją. Senovės Graikijoje avinžirniai buvo naudojami desertuose ar net valgomi žali. Senovės Romėnai juos naudojo sultiniuose, troškiniuose ar užkandžiuose. Manoma, kad avinžirniai tais laikais buvo siejami su deive Venera, nes buvo tikima įvairia su dauginimusi susijusia pupelių teikiama nauda.

Vėliau jie išplito į Viduriniuosius Rytus, kur tapo ypač svarbia mitybos dalimi. Iš jų gaminamas humusas ir falafeliai, kurie yra neatsiejama tų tautų kasdienybė.

Čia pateikta informacija yra bendrinio pobūdžio ir gali skirtis nuo tos, kuri yra nurodoma ant pakuotės. Esant bet kokiems neatitikimams tarp čia pateiktos ir ant pakuotės esančios informacijos, visada reikėtų vadovautis ant pakuotės pateikta informacija.

Atsiliepimai

Atsiliepimų dar nėra.

Būkite pirmas aprašęs “Ekologiški avinžirniai”

Your email address will not be published. Required fields are marked

Maistinė vertė (100 g): 1470 kJ/346 kcal; riebalų: 4.6 g (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių: 0.6 g); angliavandenių: 44.5 g (iš kurių cukrų: 10.7 g); baltymų: 21.7 g; druskos: 0.06 g.

Laikymo sąlygos: nuo +6 iki +23 C temperatūroje.

Kilmės šalis: Italija

Susijusios prekės