Apie bolivinę balandą

Nors archeologiniai įrodymai sako, kad bolivinė balanda (kynva) buvo vartojama dar prieš 7000 metų, ji buvo pradėta auginti kiek vėliau – prieš tris ar keturis tūkstančius metų. Manoma, kad ji atsirado regione, kuriame dabar yra įsikūrusios tokios šalys, kaip Peru, Bolivija, Ekvadoras, Kolumbija ir Čilė. Tačiau šiandien šis augalas yra komerciškai auginamas ir kitose šalyse bei yra ypač paplitęs Europoje.

Tačiau nepaisant šio paplitimo, būtent Peru ir Bolivija pagamina daugiausia šių grūdų. Tiesa sakant, šios dvi šalys pagamina beveik 100% visų metinės bolivinės balandos produkcijos!

Pats augalas yra kiek panašus ir į Lietuvoje įprastai augančias balandas. Bolivinės balandos užauga iki 2 metų aukščio ir įprastai auga aukštose, kalnuotose vietovėse, siekiančiose net kelių tūkstančių metrų aukštį. Todėl yra įprasta, kad šis augalas auga pakankamai šaltose ir sausose vietose.

Nors šiandien yra įprasta derlių nuimti mašinomis, ypatingai kalbant apie komercinio pobūdžio produkciją, kynvos derlius yra nuimamas rankomis. Taip yra todėl, nes kynvos grūdai subręsta pakankamai skirtingais laikotarpiais, todėl nuimant derlių mašina galima prarasti didelę jo dalį.

Verta paminėti ir tai, kad bolivinė balanda neturi gliuteno ir yra laikoma labai lengvai virškinamu maistu. Tikriausiai dėl šių priežasčių tai yra vienas iš augalų, skirtų NASA programai, kurios tikslas yra auginti maistą ilgai trunkantiems skrydžiams į kosmosą.

Bolivinės balandos (kynvos) maistingumas (100 g)*

Bolivinė balanda yra jau tūkstantmečius vartojamas kruopinis augalas, labiausiai žinomas dėl savo maistingų sėklų. Nors techniškai tai yra sėkla, o ne grūdas, bolivinė balanda yra labiausiai žinoma būtent kaip grūdinis maisto produktas, o ne sėkla. Šis augalas buvo bene svarbiausias maisto produktas Inkams, kurie bolivinę balandą vadino “grūdų motina”.

Bolivinė balanda gali pasiūlyti subalansuotą įvairių vitaminų ir mineralų mišinį. Pavyzdžiui, 100 gramų žalios, neapdorotos bolivinės balandos sėklų, rasite net 92% rekomenduojamos folio rūgšties (vitamino B9) paros normos – panašiai, kaip ir avinžirniuose. Be kitų funkcijų, foliatai atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese bei padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą. Be to, kaip ir įprasta B grupės vitaminas, folio rūgštis padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį.

Kitų vitaminų bolivinėje balandoje nerasite tiek daug, kiek foliatų. Tačiau nepaisant to, šie grūdai gali pasiūlyti reikšmingą kiekį kitų B grupės vitaminų. Šios sėklos turi daug tiamino (33%), daug vitamino B6 (35%), kiek mažiau riboflavino (23%) ar niacino (10% RPN). Todėl žmonės, jaučiantys B grupės vitaminų trūkumą ar net vartojantys jų maisto papildus, turėtų paįvairinti savo dietą bolivine balanda.

Mineralų šis augalas gali pasiūlyti kur kas daugiau, o vienas iš jų – manganas – siekia net 100% RPN ribą. Be mangano, kynvoje taip pat yra daug vario ir fosforo – 59% ir 65% RPN. Magnio taip pat nėra mažai – 53% RPN. Kitų mineralų kiekis – kiek mažesnis: geležies čia randama 33%, o cinko – 31% RPN. Kynva taip pat yra kalio ir seleno šaltinis: šių maistinių medžiagų čia yra 28% ir 16% RPN. Panašus mineralų profilis randamas ir kitame populiariame supermaiste – chia sėklose, nors pastarosios šių maistinių medžiagų turi dar daugiau.

Be viso šito, šis maisto produktas gali pasiūlyti dar vieną svarbią maistinę medžiagą, randamą toli gražu ne kiekviename maisto produkte – betainą, kuris padeda palaikyti normalią homocisteino apykaitą. Šimte gramų kynvos yra 630 miligramų betaino, o teigiamas poveikis pasireiškia suvartojus 1.5 gramo šios maistinės medžiagos. Tiesa, jo padauginti nederėtų, nes suvartojus daugiau nei 4 gramus per parą, gali gerokai padidėti cholesterolio koncentracija kraujyje.

Kaip ir įprasta grūdiniams produktams, kynvoje galime rasti ir skaidulų: čia jų yra 28% RPN.

Nors šie kiekiai ir neatrodo tokie įspūdingi kitų vadinamųjų supermaistų kontekste, turint omenyje, kad bolivinė balanda dažniausiai yra valgoma didesniais kiekiais (t.y. daugiau nei 100 gramų per porciją), galutiniame rezultate į organizmą patenka nemaži kiekiai maistingųjų medžiagų. Tiesa, svarbu žinoti, kad šie maistinių medžiagų kiekiai smarkiai sumažėja, jei kynvos grūdai yra termiškai apdorojami maisto ruošimo procese.

*Remiantis USDA Food Composition Databases duomenimis.

Atsiliepimai

Atsiliepimų dar nėra.

Būkite pirmas aprašęs “Ekologiška bolivinė balanda (kynva)”

Your email address will not be published. Required fields are marked

Maistinė vertė (100 g): 1539 kJ/368 kcal; riebalų: 6.01 g (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių: 0.71 g); angliavandenių: 57.1 g (iš kurių cukrų: 1.34 g); baltymų: 14.1 g; druskos: 0.01 g.

Laikymo sąlygos: nuo +6 iki +23 C temperatūroje.

Kilmės šalis: Peru

Susijusios prekės