Migdolų maistingumas (100 g)*

Migdolai yra populiariausi riešutai pasaulyje. To priežastis, ko gero, yra subtilus ir geras šių riešutų skonis. Be to, iš migdolų taip pat gaminami miltai bei pienas – produktai, kurie yra itin populiarūs tarp žaliavalgių. Tačiau be savo skonio ir panaudojimo įvairovės, migdolai dar yra žinomi ir kaip maistingųjų medžiagų šaltinis.

Žiūrint į maistingąsias medžiagas, migdolų riešutai smarkiai nesiskiria nuo lazdyno riešutų. Kaip ir pastaruosiuose, čia taip pat galima aptikti daug vitamino E: 100 gramų jo yra net 218% rekomenduojamos paros normos! Tai – didžiausia vitamino E koncentracija tarp visų riešutų. Verta paminėti ir tai, kad ne visi riešutai apskritai turi reikšmingą vitamino E kiekį: tik kedro, lazdyno ir žemės riešutai gali tuo pasigirti. Šio vitamino nauda organizmui nėra niekinė: jis yra antioksidantas, padedantis apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.

Migdoluose yra ir B grupės vitaminų: vitamino B1 (tiamino) yra 19%, vitamino B2 (riboflavino) – 72%, vitamino B3 (niacino) – 21%, o folio rūgšties – 25% RPN. Kitų vitaminų koncentracija – gerokai mažesnė.

Migdolai yra daug turtingesni savo mineralais. Kaip ir lazdyno riešutuose, čia daugiausia mangano – kiek daugiau nei 114% RPN. Šis mineralas padeda palaikyti normalią energijos apykaitą. Magnio čia taip pat daug – 72% RPN. Priminsime, kad magnis padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją bei normalią nervų sistemos veiklą.

Vario ir fosforo migdoluose – atitinkamai 99% ir 69% RPN. Varis padeda palaikyti normalią odos pigmentaciją bei taip pat yra antioksidantas. Tuo tarpu fosforas padeda palaikyti normalią ląstelių membranų funkciją.

Kalcio čia randama 33%, geležies – 27%, o kalio ir cinko – atitinkamai 35% ir 31% RPN.

Šiose riešutuose taip pat yra didelis kiekis skaidulų (49% RPN) ir baltymų (42% RPN). Migdolų baltymai yra sudaryti iš organizmui būtinų amino rūgščių, todėl jei tiesiog norite paįvairinti savo maisto racioną maistingais riešutais, galite drąsiai rinktis migdolus. Su jais gausite ne tik vitaminų ir mineralų, bet ir kitų organizmui reikalingų maistinių medžiagų.

Tiesa, norėdami gauti maksimalią anksčiau minėtųjų antioksidantų dozę, stenkitės valgyti migdolus su odele, nes būtent joje yra sukaupta didelė dalis migdoluose esančių antioksidantų.

*Remiantis USDA Food Composition Databases duomenimis.

Apie migdolų riešutus

Migdolų riešutų medžiai yra kilę iš Vidurio Rytų ir Pietų Azijos, tačiau laikui bėgant žmonės atgabeno ir į Šiaurės Afriką bei keletą vakarų pasaulio šalių. Todėl šiandien JAV Kalifornijos regionas yra didžiausias migdolų gamintojas pasaulyje, atsakingas už apie 60% visos pasaulio migdolų produkcijos.

Migdolų medžiai auga 15-30 laipsnių temperatūroje, tačiau prieš prinokstant migdolams, šie medžiai taip pat turi praleisti nuo 13 iki 26 dienų mažesnėje nei 7 laipsnių temperatūroje.

Praktiškai visi komerciškai pardavinėjami ir vartojami migdolai yra vadinamieji “saldūs” migdolai. Tačiau tai nėra vienintelė šių riešutų rūšis. Mat egzistuoja ir vadinamieji “kartūs” migdolai, tačiau pastarieji turi apie 50% daugiau aliejaus, kurių didelę dalį sudaro žmogaus organizmui mirtinai kenksmingi cheminiai elementai. Todėl suaugusiajam užtenka suvalgyti 50 karčiųjų migdolų, kad mirtinai apsinuodytų, kai tuo tarpu vaikui gali pakakti suvalgyti vos 5 tokius riešutus.

Kaip ir kiti riešutai, migdolai turi įvairių kulinarinių paskirčių. Juos galima valgyti žalius arba paskrudintus; taip pat iš jų galima gaminti miltus, sviestą ir pieną. Vidurio Rytuose net yra įprasta valgyti neprinokusius migdolus, kurie turi savitą skonį.

Atsiliepimai

Atsiliepimų dar nėra.

Būkite pirmas aprašęs “Ekologiški migdolai”

Your email address will not be published. Required fields are marked

Maistinė vertė (100 g): 2466 kJ/584 kcal; riebalų: 49.4 g (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių: 3.7 g); angliavandenių: 9.5 g (iš kurių cukrų: 3.9 g); baltymų: 21.2 g; druskos: 0.03 g.

Laikymo sąlygos: nuo +6 iki +23 C temperatūroje.

Kilmės šalis: Italija

Susijusios prekės