Ekologiški anakardžių riešutai

Anakardžių riešutų maistingumas (100 g)*

Anakardžiai yra vieni populiariausių riešutų, kurie be savo įdomaus skonio dar gali pasiūlyti ir daug svarbių maistinių medžiagų, tarp kurių yra cholesterolio kiekį mažinančių riebalų rūgščių.

Kaip ir kiti riešutai, anakardžiai taip pat turi aukštą baltymų koncentraciją: 100 gramų jų yra 36% paros normos. Šiuose riešutuose esantys baltymai yra sudaryti iš visų svarbiausių amino rūgščių, todėl padės aprūpinti jūsų organizmą svarbiomis amino rūgštimis.

Anakardžių riešutuose, kaip ir makadamijos ir pekano riešutuose, yra daug tiamino, kuris padeda palaikyti normalią energijos apykaitą. Šio vitamino anakardžiuose randama 39% RPN. Šie riešutai taip pat yra vitamino B6 šaltinis, kuris padeda palaikyti normalią baltymų ir glikogeno apykaitą.

Nors vitaminų šiame maiste nėra randama tiek jau daug, visai kitaip atrodo anakardžių mineralų profilis. Juose rasite itin didelę vario koncentraciją – net 220% RPN. Šis mineralas yra svarbus dėl to, kad padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą. Be to jis veikia kaip antioksidantas. Tokios didelės vario koncentracijos nerasite jokiame kitame riešute, nors braziliški riešutai yra pakankamai arti anakardžių iškeltos kartelės.

Kitų mineralų yra randama ne ką mažiau: štai fosforo ir mangano yra atitinkamai 85% ir 83%, o magnio – 78% RPN. Cinko ir geležies čia aptinkama 58% ir 48% RPN. Seleno ir kalio – atitinkamai 36% ir 33% RPN. Kaip galite matyti, anakardžių riešutai tikrai yra neįtikėtinai maistingi ir kai kurių mineralų (pavyzdžiui, vario) šiuose riešutuose yra daugiau nei bet kokiame kitame riešute.

Bet tai dar nėra viskas. Šie riešutai gali pasiūlyti ir oleino bei linoleno rūgščių, kurios yra omega-6 ir omega-9 rūgštys. Tai yra didžiausioje koncentracijoje šiuose riešutuose randamos nesočiosios riebalų rūgštys. Tai itin naudinga turintiems problemų su cholesterolio kiekio padidėjimu kraujyje, nes sočiųjų riebalų pakeitimas nesočiaisiais riebalais mityboje padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Oleino rūgštis priskiriama nesotiesiems riebalams. Ieškantiems tokių cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių rūgščių, galime pasiūlyti ir kanapių sėklas, linų sėmenis ar ispaninio šalavijo sėklas, kurios taip pat gali pasigirti turinčios reikšmingą kiekį šių riebalų rūgščių.

*Remiantis USDA Food Composition Databases duomenimis.

Apie anakardžių riešutus

Išvertus anakardžio pavadinimą pažodžiui iš graikų kalbos, jis reiškia “išvirkščią širdį”. Tai neturėtų stebinti, jei esate susipažinę su tuo, kaip auga šis riešutas. Mat anakardžių medžio vaisius susideda iš dviejų dalių: anakardžių obuolio ir sėklos, t.y. pačio riešuto, kuris auga ne vaisiaus viduje – kaip tai yra įprasta – o jo išorėje.

Vakaruose anakardžių obuolio skonis yra mažai žinomas, nes dėl itin plonos ir trapios odelės, šis vaisius nėra tinkamas gabenti. Tačiau vietiniai Lotynų Amerikos gyventojai yra įpratę mėgautis šiuo vaisiumi. Jį galima valgyti vieną, bet yra labiau įprasta iš jo gaminti įvairius gaiviuosius gėrimus, kurie turi itin išreikštą tropinį skonį. Pavyzdžiui, brazilai teikia pirmenybę būtent vaisiui, o ne riešutui.

Nors kai kuriuos riešutus yra įprasta parduoti ir su kevalu, anakardžių riešutai praktiškai visuomet parduodami jau išlukštenti, nes jų kevalas yra itin nuodingas žmogaus organizmui.

Anakardžių riešutų medis yra kilęs iš Brazilijos. Jis gali išaugti iki 14 metrų aukščio ir savo aukščiu nieko neišsiskiria nuo kitų medžių. Tačiau didžiausias anakardžių medis yra iš tiesų ypatingas. Augantis Brazilijoje, jis užima net 7 500 metrų plotą!

Nors anakardžiai yra kilę iš Brazilijos, šiandien ši šalis pagal užauginamų anakardžių kiekį užima tik ketvirtąją vietą pasaulyje, nusileisdama Indijai, Dramblio Kaulo Krantui ir Vietnamui, kurie kartu sudėjus užaugina kiek daugiau nei 60% visų pasaulio anakardžių riešutų. Brazilija savo ruožtu užaugina apie 5% šių riešutų.