Ekologiškos lukštentos moliūgų sėklos

Moliūgų sėklų maistingumas (100 g)*

Moliūgų sėklos dažniausiai yra naudojamos kaip skanus užkandis, todėl dažnai pro akis praleidžiama dar viena priežastis skanauti šiomis sėklomis: nauda organizmui. Mat, šios sėklos savo sudėtyje turi įvairių maistinių medžiagų, kurios padeda mūsų organizmams. Kokios tos naudos? Skaitykite toliau ir sužinosite!

Moliūgų sėklos – kaip ir daugelis kitų sėklų – yra itin maistingos, ypatingai dėl savo mineralų sudėties. Šimte gramų šių (lukštentų) sėklų yra net 227% mangano RPN! Tačiau tai tikrai nėra vienintelė medžiaga, kurios kiekis viršija šimtą procentų rekomenduojamos visos paros normos. Štai fosforas, magnis ir varis taip pat randami didesne nei šimto procentų normos koncentracija. Fosforo yra 176%, magnio – 158%, o vario – 134% RPN. Todėl jei jaučiate nuovargį, tai gali būti magnio trūkumo įtaka, nes šis mineralas padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį bei padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą. Tokiais atvejais moliūgų sėklos, kaip turinčios daug magnio ir būdamos jo šaltiniu, gali padėti kovoje su šiais simptomais. Galite pastebėti, kad savo mineralų sudėtimi moliūgų sėklos labai primena kanapių sėklas, kurios gali pasigirti panašiais mineralais ir panašiu jų kiekiu bei kiek mažiau – maistinguosius linų sėmenis.

Vitaminų šios sėklos neturi ypatingai daug (bent jau lyginant su prieš tai minėtų medžiagų koncentracijomis): vienintelio vitamino B3 koncentracija viršija 30% ir šimte gramų moliūgų sėklų yra 31% šio vitamino RPN. Kitų vitaminų – mažiau, nors folio rūgštis beveik siekia trisdešimties procentų ribą – foliatų šiame maiste randama 29% RPN. Vitamino B1 yra 25% RPN, vitamino B2 ir vitamino B6 – atitinkamai 11% ir 10% RPN. Na, o vitaminų E ir K čia randama 18% ir 10% RPN. Kaip matote, būtent B grupės vitaminų šiose sėklose yra daugiausia. Čia galime pasidalinti nedideliu patarimu: moliūgų sėklų vartojimą papildykite saulėgrąžų sėklomis, kurios – skirtingai nei moliūgų sėklos – turi itin didelę vitaminų koncentraciją.

Be sudėtyje randamų vitaminų ir mineralų, moliūgų sėklos dar turi ir aukštą baltymų koncentraciją. Suvalgę šimtą gramų šių sėklų gausite apie pusę visos baltymų dienos normos, o tiksliau – 61% RPN (šis kiekis labai panašus į dar vieną baltymų šaltinį – jau minėtas kanapių sėklas). Tai turėtų būti itin aktualu ieškantiems kaip praturtinti savo dietą kokybiškais baltymais, mat šių sėklų baltymai yra sudaryti iš svarbių amino rūgščių: juos sudaro bent 18 skirtingų amino rūgščių.

Be viso to, moliūgų sėklose yra įvairių rūgščių: pavyzdžiui, oleino ir linolo rūgščių, kurių dideliais kiekiais randama ir chia sėklose. Linolo rūgštis padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje, tačiau būtina suvartoti dešimt gramų šiuos rūgšties, norint, kad pasireikštų minimas teigiamas poveikis. Tuo tarpu oleino rūgštis yra priskiriama nesotiesiems riebalams, o sočiųjų riebalų pakeitimas nesočiaisiais riebalais mityboje padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje.

*Remiantis USDA Food Composition Databases duomenimis.

Apie moliūgų sėklas

Viena šalis, kurioje moliūgų sėklos užima reikšmingą vietą nacionalinėje virtuvėje yra Meksika. Šioje šalyje jos labai dažnai vartojamos, kaip užkandis. Tačiau jei mes esame įpratę tiesiog valgyti kepintas ir sūdytas moliūgų sėklas, tai Meksikoje iš jų gaminami užkandžiai turi labai daug skirtingų pavidalų. Šios sėklos taip pat yra vienas pagrindinių ingredientų gaminant įvairius meksikietiškus padažus.

Nors mes esame įpratę matyti nelukštentas moliūgų sėklas, kurios vėliau yra išlukštenamos arba industriniame procese, arba pačio vartotojo, kai kurių moliūgų sėklos yra neturinčios žievės.

Manoma, kad moliūgų sėklos buvo pradėtos auginti žmonių dar prieš 10 000 metų dabartiniame Meksikos regione.