Ekologiški avižų dribsniai

Avižų maistingumas (100 g)*

Avižų dribsniai yra itin populiarus pusryčių pasirinkimas. Itin lengvai paruošiama dribsnių košė savo populiarumo nusipelnė ir dėl solidaus bei labai lengvai koreguojamo skonio. Nepatinka avižų skonis? Jokių problemų – šaukštas uogienės, saujelė džiovintų uogų ar žiubsnelis cinamono viską sutvarkys! Bet yra ir dar viena labai svarbi priežastis kodėl pusryčiams (ir ne tik!) verta rinktis avižų košę: tai – maistinga sudėtis.

Avižų dribsniai turi didelį kiekį skaidulinių medžiagų. 100 gramų avižų yra net 46% visos paros skaidulinių medžiagų norma. Tačiau skirtingai nei kiti produktai, kuriuose yra didelė skaidulinių medžiagų koncentracija (pvz. linų sėmenys ar sezamo sėklos), avižų dribsniai dažniausiai yra valgomi didesniais kiekiais, todėl pasisavinamų skaidulinių medžiagų kiekis yra gerokai didesnis vien dėl šios priežasties.

Be to, avižuose yra didelis kiekis beveik išimtinai jose randamos skaidulinės medžiagos – beta gliukanų. Šios medžiagos padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Tai nėra liaudies išmintis, bet moksliškai pagrįsti faktai. Todėl susirūpinusiems dėl cholesterolio kiekio kraujyje, vertėtų pasvarstyti apie savo dietos paįvairinimą avižomis, kurio čia randama net 4 gramai.

Avižos taip pat yra kai kurių B grupės vitaminų šaltinis. Vitamino B1 čia yra net 69% RPN. Panašiai daug jo randama ir kituose grūdiniuose produktuose, pvz., ryžiuose ar kukurūzuose. Šis vitaminas padeda palaikyti normalią širdies veiklą. Todėl savo širdžiai padėti galite ne tik sumažindami cholesterolio kiekį beta gliukanų pagalba, tačiau ir gaudami reikšmingą tiamino kiekį.

Kitų vitaminų yra mažiau, nors galima sakyti, kad tiek folio, tiek pantoteno rūgčių avižose vis tiek yra daug: pirmosios yra 28%, o antrosios – 23% RPN. Riboflavino, niacino ir vitamino B6 – atitinkamai 10%, 6% ir 9% RPN.

Tačiau kaip ir kiti sėkliniai ar grūdiniai produktai, avižų dribsniai pasižymi kur kas solidesne mineralų sudėtimi. Pavyzdžiui, mangano 100 gramų dribsnių yra net apie 245% RPN! Fosforo taip pat yra daug – 75% RPN. Varis, magnis, cinkas ir geležis taip pat randami avižų sudėtyje. Jų čia yra atitinkamai 63%, 47%, 40% ir 36% RPN.

Nors šie kiekiai yra kiek mažesni nei kai kuriuose sėkliniuose produktuose, nereikėtų pamiršti, kad avižų dribsniai dažniausiai yra valgomi didesniais kiekiais, todėl organizmo pasisavinamų maistingųjų medžiagų kiekis taip pat būna didesnis.

*Remiantis USDA Food Composition Databases duomenimis.

Apie avižas

Manoma, kad pirmosios avižos augo artimuosiuose rytuose. Tačiau jos buvo domestikuotos pakankamai vėlai – tik Bronzos Amžiaus laikotarpyje. Iš pradžių jos buvo laikomos antraeiliu derliumi, tačiau slenkantis vis labiau į vakarus, tapo vis parankiau auginti avižas, o ne kitus grūdus.

Avižos nereikalauja ypatingų klimatinių sąlygų jų auginimui, todėl nėra vienos ar kelių šalių, kuriuos būtų atsakingos už didžiąją dalį avižų produkcijos. Iš viso pasaulyje kiekvienais metais yra pagaminama apie 23 milijonus tonų avižų. Apie 5.3 milijonų tonų užaugina Rusija. Beveik perpus mažiau – Kanada. Lenkija, Australija, Suomija ir JAV pagamina daugmaž po penktadalį to, ką užaugina Rusija.

Iš avižų yra gaminama daug skirtingų patiekalų. Iš jų galima pasigaminti košę, sausainius ar net gaminti gėrimus. Pavyzdžiui, galima įsigyti ne tik avižų pieno, bet ir avižų alaus! Anksčiau net buvo įprasta jomis šerti arklius dėl šiame augale esančių angliavandenių kiekio.