Pistacijų maistingumas (100 g)*

Daugeliui žmonių pistacijos yra ne tik vienas skaniausių riešutų, bet vienas skaniausių užkandžių apskritai. Tačiau dėl pakankamai aukštos kainos šiuo užkandžiu mėgaujamasi labai retai. Ir nors šie riešutai yra itin mėgiami, tik retas žino tikrą pistacijų skonį. Taip yra todėl, kad visi yra įpratę mėgautis kepintomis ir sūdytomis pistacijomis. Tačiau nekepintos ir nesūdytos pistacijos taip pat yra itin skanios, o be to dar ir gerokai sveikesnės.

Kaip ir kitose riešutuose, pistacijose taip pat yra B grupės vitaminų. Štai 100 gramų šių riešutų, vitamino B1 ir B6 yra atitinkamai 79% ir 121% RPN. Pastarasis vitaminas padeda palaikyti normalią cisteino sintezę bei normalią homocisteino, baltymų ir glikogeno apykaitą. Be to, jis padeda reguliuoti hormonų aktyvumą. Nors B grupės vitaminų riešutuose yra aptinkama labai dažnai (daug vitamino B1 galima rasti ir makadamijos ar pekano riešutuose), tiek daug vitaminų B1 ir B6 nėra jokiame kitame riešute.

Vitaminų B2 ir B3 yra atitinkamai 11% ir 8% RPN. O štai folio rūgšties – šiek tiek daugiau: 26% RPN. Vitamino E yra 24% RPN.

Pistacijos ypatingos ir tuo, kad jose yra randama liuteino ir zeaksantino. Vartojantys maisto papildus su šiomis medžiagomis gali lengvai juos pakeisti natūraliu jų šaltiniu – pistacijomis. 100 gramų riešutų šių medžiagų kartu sudėjus randama 2903 µg.

Tiesa, kepintos pistacijos dažniausiai turi kiek mažesnį vitaminų kiekį, tad norint gauti maksimalią naudą iš šių riešutų patartina rinktis termiškai neapdorotą produkciją.

Pistacijose yra kur kas daugiau mineralų nei vitaminų. Nors mineralų kiekis yra mažesnis nei kituose riešutuose, jų kiekis toli gražu nėra nereikšmingas. Pistacijose yra daug vario – net 130% RPN. Tai – pakankamai įprasta, mat, beveik visi riešutai turi daug vario (bet ne visi tokią didelę jo koncentraciją!), todėl jo poreikį galite patenkinti pasirinkdami bet kokį riešutą nuo žemės iki lazdyno. Varis – kaip ir kiti antioksidantai – padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Be to jis padeda palaikyti normalią energijos apykaitą.

Fluorido čia taip pat randama pakankamai daug – 97% RPN. Tai, vėlgi, yra kiek unikalu, nes tokią didelę natūralią florido koncentraciją gamtoje aptikti yra pakankamai sudėtinga (ypatingai tarp riešutų!). Ši medžiaga padeda palaikyti dantų mineralizaciją. Dantų mineralizacija yra tiesiogiai susijusi su normalia dantų emalio būkle.

Pistacijose yra ir daug fosforo bei mangano. Jų yra atitinkamai 70% ir 60% RPN. Toliau seka kalis ir magnis, kurių yra 51% ir 32% RPN, geležis, kurio yra 28% RPN bei cinkas, kurio pistacijose randama 22% RPN. Kitų mineralų yra gerokai mažiau.

Tačiau kaip ir su kitais riešutais, čia pistacijų nauda sveikatai nesibaigia. Šiuose riešutuose taip pat yra daug baltymų – 41% RPN. Procentaliai tiek pat yra ir skaidulinių medžiagų. Todėl dabar galite įsitikinti, kad pistacijos tikrai nėra tik labai skanus užkandis. Priešingai, tai yra vienas iš maistingiausių riešutų!

*Remiantis USDA Food Composition Databases duomenimis.

Apie pistacijų riešutus

Archeologai mano, kad pistacijos galėjo būti naudojamos, kaip esminis maisto šaltinis net 6750 metų prieš Kristų. Tačiau atsitiktinis pistacijų vartojimas galėjo prasidėti gerokai anksčiau.

Nors mes esame įpratę matyti pistacijas šviesios smėlio spalvos kevale, kai kuriuose regionuose yra įprasta šiuos kevalus nudažyti kita spalva. Anksčiau tai buvo daroma norint paslėpti dėmes ant kevalo, kurios susidarydavo renkant riešutus rankomis. Tačiau ši dažymo praktika nebėra plačiai naudojama, nes dabar pistacijų rinkimas tapo mechanizuotų procesu.

Didžiausi pistacijų gamintojai yra Iranas ir JAV. Pirmoji valstybė yra atsakinga už beveik pusę visos pasaulio pistacijų produkcijos. JAV prideda dar 25%. Turkija ir Kinija pagamina po apytiksliai 10% pasaulio produkcijos. Tad šios keturios valstybės iš esmės yra atsakingos už visą pasaulinę pistacijų produkciją.

Kaip ir kiti riešutai, pistacijos yra naudojamos įvairiems kulinariniams tikslams. Jas gali valgyti žalias, pakepintas ir/ar pasūdytas. Tačiau ir jų taip pat galima gaminti ledus, sviestą, pastą, šokoladą, chalvą, sausainius ar net salotas. Žinoma, šie riešutai tai pat gali būti naudojami įvairiems specifiniams patiekalams gaminti: pavyzdžiui, JAV yra įprasta iš gaminti salotas, kurių sudedamoji dalys būna arba žalios pistacijos, arba iš jų pagamintas pudingas.

Įdomi detalė yra ta, kad kai kuriomis aplinkybėmis pistacijos gali užsidegti savaime. Taip nutinka tuomet, kai daug pistacijų yra laikoma vienoje vietoje ir dėl aukštos riebalų ir žemos vandens koncentracijos jos pradeda kaisti savaime, kas gali privesti prie gaisro.

Atsiliepimai

Atsiliepimų dar nėra.

Būkite pirmas aprašęs “Ekologiškos pistacijos (gliaudytos, nekepintos, nesūdytos)”

Your email address will not be published. Required fields are marked

Maistinė vertė (100 g): 2532 kJ/603 kcal; riebalų: 48.0 g (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių: 55.6 g); angliavandenių: 11.6 g (iš kurių cukrų: 7.66 g); baltymų: 19.0 g; druskos: 0.0 g.

Laikymo sąlygos: nuo +6 iki +23 C temperatūroje.

Kilmės šalis: Ispanija

Susijusios prekės