Grikių kruopų maistingumas (100 g)*

Lietuvoje grikiai yra geriausiai žinomi, kaip skanus garnyras, kuris gali pakeisti bulves, ryžius ar net daržoves. Tačiau grikiai neturėtų būti žinomi vien tik dėl savo skanaus garnyro rolės. Mat grikiai taip pat yra labai maistingi: jie yra daugelio vitaminų ir mineralų šaltinis.

Šimtas gramų žalių, termiškai neapdorotų grikių turi daug įvairių vitaminų, mikroelementų ir makroelementų. Pavyzdžiui, juose yra daug riboflavino, niacino ir vitamino B6. Tiek riboflavinas, tiek niacinas padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį. Tuo tarpu vitaminas B6 padeda reguliuoti hormonų aktyvumą. Grikiai taip pat yra pantoteno rūgšties šaltinis. Kitų vitaminų arba nėra tiek, kad būtų galima teigti, kad jų yra “daug”, arba jų nėra randama apskritai.

Tačiau nors vitaminų grikiai neturi tiek jau daug, mikroelementų ir makroelementų juose yra ženkliai daugiau. Štai vario juose yra randama net daugiau nei jo rekomenduojama gauti per parą – 110% RPN. Mangano, magnio ir fosforo irgi yra daug: atitinkamai 65%, 62%, 50% RPN. Žali grikiai taip pat yra ir geležies bei cinko šaltinis. Čia šių mikroelementų randama 16% ir 24% RPN.

Šimtas gramų žalių grikių patenkins ne tik dalį jau minėtų maistinių medžiagų poreikio, bet ir suteiks 40% skaidulinių medžiagų paros normos.

Grikiai, kaip ir bolivinė balanda, taip pat yra vienas iš natūralių maisto produktų, kuriame nėra glitimo. Todėl jis gali būti vartojamas ir tų, kurie yra alergiški šiai medžiagai. Tiesa, kaip visuomet, reikėtų pasidomėti ar konkretus perkamas produktas nebuvo apdorotas aplinkoje, kurioje galėjo būti glitimo.

Tiesa, verta paminėti, kad termiškai apdoroti grikiai (pvz. išvirti) praras dalį čia minėtų maistinių medžiagų, todėl norint iš jų gauti maksimalią naudą, derėtų vartoti žalius grikius.

*Remiantis USDA Food Composition Databases duomenimis.

Apie grikius

Manoma, kad pirmieji grikiai buvo pradėti auginti dar prieš 8000 metų Pietryčių Azijos ir Kinios regionuose. Iš ten jie išplito į kitas Azijos šalis, Vidurio Rytus ir Europą. Grikiai buvo vienas iš pirmųjų maistinių augalų, kurį europiečiai atgabeno į Šiaurės Ameriką.

Prieš šimtmetį Rusijos Imperija buvo neabejotina grikių auginimo lyderė, auginusi apie šešis kartus daugiau grikių nei tuomet antrojoje vietoje buvusi Prancūzija. Nors šiandien Rusija vis dar išlieka daugiausia grikių užauginančia šalimi pasaulyje, nė kiek nuo jos neatsilieka Kinija, šiandien užauginanti beveik tiek pat grikių, kiek ir Rusija. Abi šios šalys kartu sudėjus užaugina apie du trečdalius visų pasaulio grikių. Įdomu ir tai, kad tarp dešimties didžiausių grikių gamintojų yra ir Lietuva, užimanti devintąją poziciją.

Iš grikių gali būti gaminami įvairūs maisto produktai. Tibete, Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje ir net šiaurės Italijoje nuo seno yra valgomi grikių makaronai. Tuo tarpu Indijoje yra labai populiaru gaminti grikių miltus, kurie savo ruožtu gali būti naudojami gaminti įvairius miltinius produktus.

Grikių košė yra vartojami Europoje ir vakarų Azijoje: manoma, kad anksčiau tai buvo vienas pagrindinių valstiečių valgių. Kai kuriose Europos šalyse (pvz. Rusijoje, Prancūzijoje ar Belgijoje) yra gaminami grikių blynai.

Tačiau grikius taip pat galima naudoti ir sunkiai įsivaizduojamiems produktams gaminti, pavyzdžiui, žele, duoną, alų, viskį ar arbatą.

Atsiliepimai

Atsiliepimų dar nėra.

Būkite pirmas aprašęs “Ekologiškos grikių kruopos”

Your email address will not be published. Required fields are marked

Sudėtis: 100% ekologiški grikiai. Be glitimo.

Maistinė vertė (100 g): 1565 kJ/369 kCal; baltymų: 12.8 g; angliavandenių: 72.8 g (iš kurių cukrų: 0.5 g); riebalų: 3.0 g (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių: 0.5 g); skaidulų: 1.2 g; druskos: 0.0 g.

Laikymo sąlygos: Laikyti sausoje, švarioje, gerai vėdinamoje patalpoje, kurios santykinė oro drėgmė ne didesnė kaip 65%, temperatūra nedidesnė kaip 22°C.

Kilmės šalis: Lietuva

Susijusios prekės