Žirnių maistingumas (100 g)*

Žirniai yra delikatesas, kuomet juos valgome žalius, ką tik prisirpusius. Tačiau net ir džiovinti bei skaldyti žirniai turi visą aibę panaudojimo galimybių. Bet skonis nėra vienintelis kriterijus, kuris mums turėtų rūpėti: žirniai taip pat turi reikšmingus kiekius įvairių žmogaus organizmui būtinų medžiagų.

Išdžiovintų, bet nevirtų žirnių maistingumas iš tiesų gali nustebinti. Vien ko vertas faktas, kad šimte gramų tokių žirnių yra net 137% folio rūgšties RPN. Ši rūgštis padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją. Tiesa, ankštiniuose produktuose ir javuose folio rūgštis yra aptinkama pakankamai dažnai. Štai, lęšiuose, avinžirniuose ar bolivinėje balandoje jos irgi randama daug. Tačiau jose yra daug įvairių mineralų, o be to jie dar yra ir daugelio vitaminų šaltinis.

Kalbant konkrečiau, jose yra daug kalio, fosforo, geležies, cinko, vario ir mangano. Jos taip pat yra vitamino K, vitaminų B1, B2 ir B3 bei folio ir pantoteno rūgščių šaltinis. Šiame sąraše išsiskiria varis, kurio žirniuose randama net 82% RPN. Šis mineralas yra naudingas tuo, kad padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.

Dar vienas svarbus faktorius: skaidulinės medžiagos ir baltymai. Pirmųjų randama net daugiau nei reikalinga paros norma – 102%, o antrųjų – beveik pusė šios normos (48%). O besirūpinantiems suvalgomu druskos kiekiu, vertėtų žinoti, kad žirniai turi labai mažai druskos.

Tačiau kadangi žirniai dažniausiai yra verdami, vertėtų pažiūrėti į tai, kaip pasikeičia jų maistingumas šitaip juos apdorojus. Kaip ir įprasta, žirniai praranda didelę dalį savo maistingumo, tačiau jie vis tiek išlieka kai kurių medžiagų šaltiniu. Štai, nepaisant virimo aukštoje temperatūroje, žirniuose vis tiek išlieka daug skaidulinių medžiagų ir daug foliatų, apie kurių naudą organizmui jau užsiminėme.

Tokie žirniai taip pat yra ir vitamino B1, kalio, vario ir mangano šaltinis.

*Remiantis USDA Food Composition Databases duomenimis.

Apie žirnius

Archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad pirmieji žirniai pasirodė Artimuosiuose Rytuose prieš beveik 7000 metų. Tuomet jie nuosekliai plito į rytus, kol pasiekė Indiją prieš apytiksliai 4000 metų. Šiandien didžiausi komercinių, džiovintų žirnių gamintojai yra Rusija, Prancūzija, Kinija ir Danija.

Iš pradžių žirniai buvo auginami tik dėl savo išdžiuvusių sėklų. Tik apie prieš 300-500 metų buvo pradėta valgyti žalius žirnius: tuo metu tai buvo tikras delikatesas, prieinamas tik turtingiausiems. O šiandien įprastus skaldytus žirnius buvo pradėta vartoti tik 19 amžiuje.

Daugelio pasaulio šalių gyventojai mėgsta žirnių sriubą ir tai yra vienas iš populiariausių būdų panaudoti džiovintus žirnius. Tačiau egzistuoja ir kiti būdai valgyti šią daržovę: Pietryčių Azijoje žirniai yra paskrudinami ir pasūdomi, tokiu būdu sukuriant puikų užkandį. Anglijoje skaldytų žirnių košė yra vienas iš tradicinių šalies virtuvės patiekalų. Kai kuriose šalyse žirniai yra naudojami ir neįprastiems tikslams: štai JAV iš žirnių yra gaminamas pienas, kuris yra parduodamas, kaip alternatyva karvių pienui.

Čia pateikta informacija yra bendrinio pobūdžio ir gali skirtis nuo tos, kuri yra nurodoma ant pakuotės. Esant bet kokiems neatitikimams tarp čia pateiktos ir ant pakuotės esančios informacijos, visada reikėtų vadovautis ant pakuotės pateikta informacija.

Atsiliepimai

Atsiliepimų dar nėra.

Būkite pirmas aprašęs “Ekologiški žirniai”

Your email address will not be published. Required fields are marked

Sudėtis: 100% ekologiški žirniai. Galimi glitimo pėdsakai.

Maistinė vertė (100 g): 1460 kJ/344 kCal; baltymų: 23.3 g; angliavandenių: 59.6 g (iš kurių cukrų: 4.1 g); riebalų: 1.3 g (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių: 0.2 g); skaidulų: 2.4 g; druskos: 0.0 g.

Laikymo sąlygos: Laikyti sausoje, švarioje, gerai vėdinamoje patalpoje, kurios santykinė oro drėgmė ne didesnė kaip 65%, temperatūra nedidesnė kaip 22°C.

Kilmės šalis: Lietuva

Susijusios prekės