Kakavos maistingumas (100 g)*

Medžiai ant kurių auga kakavos pupelės lotyniškai vadinami Theobroma Cacao, o Theobroma reiškia ‘dievų maistas’. Ir turbūt neatsitiktinai – juk iš jų gaminamas dieviško skonio produktas – šokoladas. Tačiau turbūt mažiau kas žino, kad kakavos produktai, ne tik dėl skonio verti dieviško vardo!

Kakavos milteliai turi daug skaidulinių medžiagų ir daug baltymų. 100 g miltelių jų yra atitinkamai 148% ir 40% rekomenduojamos paros normos.

Tačiau ko kakavos milteliuose ypač daug – tai mineralų. 100 g miltelių 7 mineralų yra beveik ar net daugiau nei jų rekomenduojama paros norma: kalio – 76% RPN, fosforo – 104% RPN, magnio – 133% RPN, geležies – 99% RPN, cinko – 68% RPN, vario – 378% RPN ir mangano – 191% RPN. Taip pat, kakavos milteliai yra ir kalcio (16% RPN) bei seleno (26% RPN) šaltinis. Taigi, jie yra tikras mineralų užtaisas, kuris maistingumu niekuo nenusileidžia tokiems supermaistams, kaip linų sėmenys bei kanapių ar moliūgų sėklos, kurių maistingųjų medžiagų profilis yra labai panašus. Kuo visa tai naudinga žmogaus organizmui?

  • Kalis padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir kraujospūdį;
  • Fosforas – normalią energijos apykaitą ir ląstelių membranų funkciją;
  • Magnis – normalią elektrolitų pusiausvyrą ir normalią psichologinę funkciją;
  • Geležis  padeda palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymą, normalų, deguonies pernešimą organizme, o taip ir ir normalią imuninės sistemos veiklą;
  • Cinkas – normalią plaukų, nagų, odos būklę, normalią testosterono koncentraciją kraujyje bei padeda išsaugoti normalų regėjimą;
  • Varis – padeda palaikyti normalią jungiamojo audinio būklę, bei normalią plaukų ir odos pigmentaciją;
  • Manganas – padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos;
  • Kalcis – normalią kaulų ir dantų būklę;
  • Selenas – normalią skydliaukės veiklą.

Taigi, tai ne tik skanus bet ir maistingas produktas!

*Remiantis USDA Food Composition Databases duomenimis.

Apie kakavą

Mezoamerikos regiono gyventojai vartojo kakavą dar prieš mūsų erą. Jos pupelės buvo auginamos dabartinės Meksikos, Centrinės Amerikos ir Pietų Amerikos teritorijoje ir vartojamos kaips maistas, vaistas ir net valiuta. Jos svarbą čionykščiai žmonės įtvirtindavo žodiniais pasakojimais, akmens skulptūromis ir rankdarbiais. Kai kurie archeologiniai radiniai su kakavos liekanomis datuojami net apie 1750-1900 metų iki mūsų eros.

Įdomu tai, kad pirmasis apie kakavą sužinojo Kolumbas. Jis užgrobė kanoją kuri gabeno kakavą kaip krovinį. Tačiau, jis nesuprato, kad kakava yra ir maisto ar vaistinis produktas, net tik valiuta ir todėl Europoje ji išpopuliarėjo gerokai vėliau. Kita to priežasčių buvo aukšta kaina, nes Ispanija ir Portugalija beveik visą amžių, nuo jos atradimo, neeksportavo jos į Europą.

Išimtos iš sunokusio kakavos vaisiaus sėklos fermentuojamos kartu su ant jų esančiu minkštimu. Po to pupelės džiovinamos, skrudinamos, lukštenamos ir smulkinamos. Jas išspaudus, gaunamas kakavos sviestas, o kakavos milteliai gaunami sumalus masę, likusią išspaudus kakavos sviestą.

Čia pateikta informacija yra bendrinio pobūdžio ir gali skirtis nuo tos, kuri yra nurodoma ant pakuotės. Esant bet kokiems neatitikimams tarp čia pateiktos ir ant pakuotės esančios informacijos, visada reikėtų vadovautis ant pakuotės pateikta informacija.

Atsiliepimai

Atsiliepimų dar nėra.

Būkite pirmas aprašęs “Ekologiška kakava”

Your email address will not be published. Required fields are marked

Maistinė vertė (100 g): 1634 kJ/390 kCal; riebalų: 21.0 g (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių: 13.2 g); angliavandenių: 12.4 g (iš kurių cukrų: 0.3 g); skaidulų: 30.8 g; baltymų: 22.3 g; druskos: 0.1 g.

Laikymo sąlygos: Atidarius pakuotę laikyti sandariai, vėsioje ir sausoje vietoje.

Kilmės šalis: Dominikos Respublika

Kakavos sviesto: 20-22%

Susijusios prekės