Sirgti nemėgsta niekas, tačiau šiuo metu laiku to išvengti – ypač sunku. Gripo epidemija apėmė didžiąją dalį Lietuvos ir toliau plinta. Žinoma, situacija būtų visiškai kitokia, jeigu per šiuos keletą mėnesių, niekas neitume iš savo namų. Deja, neturėti kontakto su kitais žmonėmis, o taip pat ir sergančiais – sudėtinga, todėl įdomesnis klausimas yra – kaip išvengti gripo ir kitų kvėpavimo takų ligų, kardinaliai nekeičiant gyvenimo būdo?

Vitamino D ir kvėpavimo takų ligų ryšys

Praeitų metų vasarį publikuotas tyrimas atskleidė, kad vienas to faktorių galėtų galėtų būti vitaminas D. Juk gana logiška: žiemą žmonės gauna mažiau saulės šviesos ne tik dėl trumpesnių dienų, bet ir dėl bjauresnių, labiau apniukusių orų. Vitaminas D žmogaus organizme gaminamas saulės šviesos pagalba, ir todėl žiemos laikotarpiu daugelis mūsų gauname mažiau šio vitamino.

Įdomu tai, kad ne vienas tyrimas tyrė šį klausimą, ir nemažai jų nepavyko rasti ryšio tarp gripo ir panašių ligų bei vitamino D trūkumo. Tačiau tyrėjai iš Didžiosios Britanijos išanalizavo kitus 25 klinikinius tyrimus apimančius apie 11,000 pacientų iš 14 valstybių pastebėjo dėsningumą: žmogaus organizmui didesnę naudą turi ne vienkartinės dozės vitamino D, tačiau pastovus papildų su šiuo vitaminu vartojimas.

Gauti vitamino D su maisto produktais natūraliai – sudėtinga. Jo aptinkama riebioje žuvyje ar shiitake grybuose, todėl tokie rezultatai yra argumentas, kodėl šiuo vitaminu maisto produktai turėtų būti praturtinti valstybiniu lygiu, kaip tai daroma JAV. Šioje valstybėje, pienas dirbtinai papildomas vitaminu D.

Kita vertus, jo galima gauti vartojant papildus. Išties, tyrimas pastebėjo, kad žmonės kurie vartojo tokius papildus reguliariai, sumažino tikimybę susirgti kvėpavimo takų ligomis nuo 10 iki 50%. Stipriausiai šis teigiamas poveikis pasireiškė tiems, kurių organizme buvo aptikta ypač mažai vitamino D.

Kvėpavimo takų ligos apima slogą, gripą, bronchitą ir plaučių uždegimą ir nemažai žmonių jais serga kasmet. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje kasmet apie 70% žmonių suserga bent viena iš šių infekcijų ir nemažai daliai tokių pacientų būna išrašomi antibiotikai. Pasaulyje nuo šių infekcijų miršta apie 3 milijonus žmonių, todėl tai yra pakankamai reali grėsmė. Todėl jei dėl apniukusių orų ar trumpų dienų negalite sau leisti pasimėgauti saule, nepamirškite apie vitaminą D.

Žinoma, nereiktų pamiršti ir apie vitaminą C, dėl kurio vyrauja aiškus mokslinis sutarimas: šis vitaminas padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą. Nemažą jo rekomenduojamos paros normos rasite pavyzdžiui maca milteliuose ar goji uogose.

Ką daryti susirgus?

Tačiau ta pati logika negaliojau jau susirgus. Ar pastebėjote, kad tam nutikus, pasikeičia jūsų mitybos įpročiai? Neretam, negaluojant – norisi šilto sultinio ar arbatos su medumi. Ir tam gali būti tam tikras paaiškinimas. Vienas tyrimas su pelėmis atskleidė, kad pasikeitę mitybos įpročiai ligos akivaizdoje veikia kaip mechanizmas padedantis išgyventi.

Uždegimas yra bendra organizmo reakcija, kurios metu aktyvuojama imuninė sistema. Kuomet ji aptinka įsibrovėlį – virusą ar bakterinę infekciją – kovodama su juo ji sukelia visus nemaloniuosius simptomus, kurie gali net pražudyti patį organizmą. Kitaip tariant – sirgdami, mes kovojame tiek su įsibrovėliu, tiek su mūsų pačių imunine sistemos reakcija į jį. Tirdami peles, Yale universiteto mokslininkai pastebėjo, kad į jų organizmą patekus virusui ar bakterinei infekcijai, jos kaip ir žmonės prarasdavo apetitą, tačiau priklausomai nuo sukelėjo tipo, juos reaguodavo skirtingai: apimtos gripo, po kurio laiko jos atgaudavo apetitą, kuris tyrėjų nuomone padėdavo joms pakelti uždegimo pasekmes ir įveikti patį virusą. Anot jų, gliukozės produktai, kurių jos gaudavo, apsaugodavo pelių smegenų ląsteles, o jų negavusios – ląstelės nykdavo veikiamos anti-virusinės imuninės sistemos reakcijos.

Kita vertus, pelėms gliukozės stygius būdavo naudingas, kuomet jas apimdavo bakterinė infekcija. Šiuo atveju organizmas kaip kurą pradeda deginti ketonus (suskilę riebalai kraujyje) ir pereiną į ketogeninę būseną (apie riebalų naudą ir ketogeninę dietą mes jau užsiminėme čia). Pasirodo, ši būsena pelėms buvo naudinga, o jeigu bakterinės infekcijos metu, jos gaudavo gliukozės – jas apimdavo simptomai panašūs į epilepsiją, pasireiškiančius dėl neuronų pažeidimo. Taip nutikdavo, nes susidarydavo per daug laisvųjų radikalų jų organizmuose, dėl šalutinės reakcijos į bakterinę infekciją ir gliukozės pasisavinimo.

Ką ši techninė tirada reiškia praktiškai? Tai, kad priklausomai nuo ligos, naudingos gali būti skirtingos strategijos. Peršalus ir neturint daug temperatūros, reiktų nepamiršti maitintis ir vartoti arbatą su medumi: gliukozė padės lengviau susidoroti su uždegimo simptomais. Tačiau esant didelei temperatūrai, kurios dažniausia pasireiškia organizmą užpuolus bakterinei infekcijai, jums reikės ne tik antibiotikų, tačiau mitybos įpročių pakeitimo: jeigu panašūs procesai, aprašyti aukščiau, veikia ir žmogaus organizme, tuomet ligą lengviau įveiksite atsisakydami anglevandenių (kurių virškinimo metu gaunama gliukozė) arba maisto apskritai.

Likite sveiki!