Ar žinojote, kad jodo trūkumą Pasaulio Sveikatos Organizcija laiko labiausiai paplitusia priežastimi dėl sutrikusio vaikų kognityvinio vystymosi pasaulyje? Remiantis ja, apie 30 milijonų vaikų kenčia nuo šios pagydomos būklės.

Jodas – mikroelementas sudarantis hormonus kuriuos reguliuoja skydliaukė. Jie atsakingi už medžiagų apykaitos procesus organizmo ląstelėse ir yra ypač svarbūs ankstyvosiose vystymosi stadijose. Nepakankamas jodo vartojimas su maistu gali neigiamai paveikti raumenų, širdies, inkstų, kepenų ir smegenų vystymąsi.

Tačiau nemanykite, kad tai liečia tik neišsivysčiusias valstybes ar vaikus. Jodo trūkumas gali būti daug labiau paplitęs nei gali pasirodyti: įvairūs tyrimai ir ataskaitos (1, 2, 3) rodo, kad šis trūkumas ne tik gali liesti didelę dalį pasaulio populiacijos, bet ir tai, kad su laiku situacija tik blogėjo. Per laiką dėl jodo nepakankamumo gali atsirasti hipotirozė, padidėjęs cholesterolio lygis, struma arba gūžys, sumažėti vaisingumas, fibrocistinė krūties liga ar vėžys, aterosklerozė.

Taigi, situacija aiški: jodas žmogaus organizmui svarbus, ir tikėtina, kad negauname jo pakankamai. Patyrinėkime priežastis ir sprendimo būdus detaliau.

Jodo nepakankamumo rizikos veiksniai

Depresija, sunkiai krentantis svoris, sausa oda, galvos skausmai, chroninis nuovargis, atminties problemos, menstruacinės problemos, hiperlipidemija, dažnos infekcijos, jautrumas šalčiui, šaltos galūnės, smegenų rūkas, retėjantys plaukai, vidurių užkietėjimas, oro trūkumas, sutrikusi inkstų funkcija, silpnumas raumenyse, nelankstūs sanariai…

Ką tai turi bendro su jodu? Tai yra klinikiniai simptomai atsirandantys dėl jodo nepakankamumo. Išties, kartais gali būt net sunku nujausti, kad tai atsirado dėl jodo trūkumo. Žemiau pateikti 6 rizikos faktoriai galintys nulemti nepakankamą jodo kiekį žmogaus organizme.

Maža koncentracija maisto produktuose

Jodo kiekiui maisto produktuose didelę įtaką daro dirvožemis: pavyzdžiui produktai iš kalnuotų vietovių (Alpių, Andų, Himalajų) ar tų, kuriuose dažni potvyniai, gali turėti nepakankamą kiekį jodo. 1920s metai Šveicarija buvo pirmoji valstybė kuri valgomąją druską papildė jodu kaip kovos priemonę prieš kretinizmą ir endeminį gūžį. Vėliau atlikti tyrimai parodė, kad jodo papildymas prieš ir po nėštumo stipriai pagerino kognityvinę funkciją visoje populiacijoje ir sumažino naujų kretinizmo atvejų skaičių.

Seleno nepakankamumas

Dar pavojingiau nei jodo nepakankamumas yra dvigubas jodo ir seleno nepakankamumas. Selenas svarbus organizme perdirbant jodą, todėl jeigu organizme trūksta seleno, skydliaukei bus sunkiau pagaminti reikalingus hormonus.

Nėštumas

Kaip rašėme ankščiau, jodas ypač svarbus pradinėse kūdikių vystymosi stadijose, todėl ypatingai svarbu, kad jo pakankamai gautų nėščiosios. Deja, tikėtina, kad didelė dalis jų negauna pakankamai jodo: JAV tik apie 15% nėščių ar krūtimi maitinančių moterų vartoja jodo papildus.

Tabako dūmai

Tabako dūmuose yra junginio pavadinimu tiocianatas, kuris slopina jodido įsisavinimą ir gali būti susijęs su sumažėjusiu jodo kiekiu organizme. Tabako dūmuose taip pat yra kitų medžiagų, tokių kaip hidroksipiridinas, nikotinas ir benzopirenas, kurios ne tik neigiamai veikia skydliaukės funkciją bet taip pat gali blokuoti jos gaminamų hormonų veiklą.

Floras/chloras vandenyje

Geriamajame vandenyje iš krano gali būt floro ir chloro pėdsakų, kurie gali daryti įtaką jodo pasisavinimui. Vienas tyrimas palygino kelių šimtų vaikų IQ testų rezultatus ir nustatė, kad tų, kurie gyveno sąlygose kuriose buvo mažai jodo ir daug fluorido rezultatai buvo blogesni nei tų, kurie gyveno sąlygose kuriose buvo mažai jodo. Taigi, chloras/floras gali turėti neigamą įtaką esant nepakankamai jodo suvartojimui.

Maisto produktai turintys goitrogenų

Žalios daržovės iš Brassica šeimos, tokios kaip žiediniai kopūstai, brokoliai, kopūstai, Briuselio kopūstai, gali paveikti skydliaukės veiklą, nes juose yra goitrogenų. Tiesa, šios medžiagos suyra jeigu daržovės apviriamos garuose. Visgi, patartina jų nevartoti esant jodo trūkumui.

Jodo šaltiniai

Rekomenduojama jodo paros norma yra 40-120 mg vaikams, 150 mb paaugliams ir suaugusiems bei 180-200 mg nėščioms moterims. Žinoma, geriausia šią normą gauti su maistu, o bene geriausias maistinis jodo šaltinis – jūros dumbliai ir jūros kopūstai, nors jodo kiekis šiuose produktuose gali varijuoti. Nors sprulina ar chlorella gaminami ne iš jūros dumblių, juose taip pat gausu jodo. Taip pat nereikėtų pamiršti ir kitų jūros gėrybių.

Jodo kiekis vaisiuose ir daržovėse labiausiai priklauso nuo dirvožemio, naudojamos drėkinimo ir tręšimo praktikos. Šie skirtumai nulemia ir jodo kiekį augalinės kilmės produktuose, mėsoje. Visgi, neblogi jodo šaltiniai dažniausiai yra pieno produktai, kiaušiniai, ankštinės kultūros, spanguolės ar džiovintos slyvos.

Taip pat tam į pagalbą galima pasitelkti juodotą druską, tačiau svarbu pažymėti, kad jodas veikiamas karščio išgaruoja, todėl norint pasisavinti jodą iš druskos, sūdyti reikėtų gaminimo pabaigoje.

Jodo nauda organizmui

Tačiau užteks apie grėsmes. Geriau apžvelkime, koks yra teigiamas jodo poveikis organizmui, kuomet jo gaunama tiek kiek reikia.

1. Skydliaukėje gaminami hormonai daro įtaką kraujo spaudimui, širdies ritmui, kūno temperatūrai ir svoriui. Jie padeda palaikyti bazinį metabolinį rodiklį organizme, kuris svarbus baltymų sintezėje. Būtent jodas padeda skydliaukei užtikrinti reikiamą šių hormonų gamybą.
2. Jodas stimuliuoja antioksidantų veiklą organizme ir padeda atsikratyti hidroksilo radikalais. Tyrimai su pelėmis parodė, kad jodas tiesiogiai padeda apsaugoti smegenų ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalo poveikio.
3. Jis taip pat gali padėti atsikratyti metalų toksinais, tokiais kaip švinas ar gyvsidabris bei turi antibakterinių sąvybių, ypač prieš H.pylori – bakterinę skrandžio infekciją, kuri laikoma skrandžio vėžio rizikos faktoriumi.
4. Tikėtina, kad jodas padeda pagerinti imuniteto veiklą, įskaitant apoptozę, t.y. kovą prieš suvežėjusias ląsteles. Išties, buvo pastebėta, kad jūros dumbliai, kuriuose gausu jodo, slopina krūties vėžio vystymasį.
5. Tinkamas jodo suvartojimas padeda odą apsaugoti nuo sausumo, dirglumo ir šiurkštumo. Jodas taip pat svarbus mikroelementas ir plaukams bei dantims.

Išvada

Taigi, jodas yra ypatingai svarbus mikroelementas žmogaus organizmui. Nors jo reikia nedaug, nepankamas jo vartojimas gali tūrėtų liūdnų paskemių.

Taip pat svarbu pažymėti, kad perdidelis jodo kiekis organizmui gali būti žalingas. Jeigu esama problemų su skydliauke, reiktų pasitarti su gydytoju, dėl optimaliausio jodo šaltinino.

Tačiau faktas vienas – kiekvienas iš mūsų tūrėtų būti sąmoningas apie šį mikroelementą ir pasitengti jo gauti tiek kiek rekomenduojama su maistu.