Apie kviečių kruopas

Kviečiai (kaip ir ryžiai) yra vienas pagrindiniu maisto produktų daugumos pasaulio šalių gyventojų dietose ir vienas pagrindinių angliavandenių šaltinių. Todėl nieko nuostabaus, kad kviečiai užima daugiau žemės ploto nei bet kokie kiti javai: 2014 metais jie užėmė daugiau nei 220 milijonų hektarų plotą. Šiame plote yra užauginama apie 750 milijonų tonų kviečių, kas padaro juos antru po kukurūzų pagal užauginamą svorį. Dėl savo svarbos ir populiarumo, pasaulinė kviečių prekyba taip pat yra didesnė nei visų kitų javų kartu sudėjus.

Šiandien kviečiai dažniausiai yra naudojami gaminant miltus, kurie savo ruožtu yra esminis ingredientas gaminant įvairiausią maistą: duoną, sausainius, makaronus, blynus, pyragus ir tortus, pusryčių dribsnius ar net alų ir degtinę nepaminant daugelio kitų maisto produktų. Plataus spektro kviečių panaudojimas didele dalimi priklauso nuo jose esančio glitimo, kuris leidžia suformuoti viskoelastinę tešlą.

Prie kviečių populiarumo neabejotinai prisideda ir tai, kad jie gali būti auginami labai skirtingomis klimatinėmis sąlygomis. Todėl nėra nė vienos valstybės, kuri užaugintų daugiau nei 17% viso kviečių metinio derliaus pasaulyje. Kinija užaugina būtent tiek. Indija – apie 13%, Rusija ir JAV – po apytiksliai 8% ir gausybė šalių iki 5%.

Archeologai mano, kad pirmieji kviečiai buvo pradėti auginti dabartinėje Sirijos teritorijoje prieš beveik 12 000 metų. Iš ten kviečių auginimas išplito į Aziją, o vėliau ir į Europą.