Džiovintų figų maistingumas (100 g)*

Manote, nebūna sveikų saldumynų? Būna. Vienas tokių yra būtent džiovintos figos. Jose daug skaidulinių medžiagų ir mažai riebalų. Taip pat mažai ir sočiųjų riebalų rūgščių, o sočiųjų riebalų vartojimo mažinimas padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Su 100 g. džiovintų figų jūs gausite net 39% rekomenduojamos skaidulų paros normos ir tik 1.3% rekomenduojamos riebalų paros normos. Sočiųjų riebalų rūgščių 100 g. produkto yra tik 0.7% RPN.

Bet tai dar ne viskas. Džiovintos figos yra magnio ir kalcio šaltinis, o kalio jose ypač daug. Suvartoję 100 g. vaisių, patenkinsite atitinkamai 18, 20 ir net 34 procentus šių mineralų RPN. Kuo jie naudingi sveikatai? Turbūt niekam nepaslaptis, kad tiek kalcis tiek magnis naudingas kaulams ir dantims, nes padeda palaikytų jų normalią būklę. Tačiau jie turi ir daugiau privalumų: štai magnis taip pat padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį nervų sistemos veiklą, o kalcis – palaikyti normalų kraujo krešėjimą ir virškinimo fermentų veikimą. Nepamirškime ir džiovintose figose ypač gausiai randamo kalio (didesnėje koncentracijoje jo galite rasti razinose ar chlorelloje) – jis padeda palaikyti normalų kraujospūdį ir raumenų veiklą.

Taip pat nereiktų pamiršti ir vario su manganu, kurių suvartoję 100 g figų gausite 28% ir 25% RPN. Šie mineralai padeda palaikyti normalią energijos apykaitą bei turi antioksidacinių savybių – apsaugo ląsteles nuo oksidacinė pažaidos.

Be mineralų, džiovintas figas galima vadinti ir vitamino K šaltiniu, kurio su 100 g. produkto gausite 20% RPN. Panašiai kaip ir išvardinti mineralai, vitaminas K padės palaikyti normalią kaulų būklę ir normalų kraujo krešėjimą.

Kiek mažesniais kiekiai, tačiau jose taip pat yra ir kitų vitaminų: tiamino, vitamino B6, riboflavino, folio rūgšties ar niacino. 100 g. džiovintų figų jų aptinkamai 7.7%, 7.6%, 5.9%, 4.5%, 3.9% rekomenduojamos paros normos.

*Remiantis USDA Food Composition Databases duomenimis.

Apie figas

Iš tiesų figos vaisus išsivysto iš išsivertusio į vidų žiedo, angliškai vadinamo syconium, kuris priešingai nei įprasti žiedai, žydi ne išorėje, o suformuoto apvalkalo viduje. Laukinių figų medžiai gali augti iki 100 metų ir pasiekti 30 metrų aukštį. Medžių lapai skleidžia malonų aromatą, todėl kai kurie žmonės džiovina juos ir naudoja kvepaluose.

Figos buvo tokios populiarios tarp graikų jog kai kuriais laikotarpiais net egzistavo įstatymai draudžiantys šiuos vaisius eksportuoti, nes jie yra svarbus Viduržemio jūros dietos elementas.

Išties, istoriškai tai labai senai žmonių kultivuojamas vaisius. Archeologiniai radiniai rodo, kad juos žmonės galėjo auginti net maždaug 5000 metų iki mūsų eros. Įdomu ir tai, kad šis vaisius dažnai minimas Biblijoje, ir yra manančių kad uždraustas vaisius minimas Adomo ir Ievos pasakojime iš tiesų galėjo būti figa.

Čia pateikta informacija yra bendrinio pobūdžio ir gali skirtis nuo tos, kuri yra nurodoma ant pakuotės. Esant bet kokiems neatitikimams tarp čia pateiktos ir ant pakuotės esančios informacijos, visada reikėtų vadovautis ant pakuotės pateikta informacija.