Spelta grūdų maistingumas (100 g)*

Nors spelta grūdai mums nėra tokie įprasti ir taip gerai žinomi, kaip kiti javai, Europoje iki pat viduramžių jie buvo vienas pagrindinių maisto produktų tuometinėje dietoje. Šiandien jie nebėra tokie populiarūs, tačiau yra perkami sveikuolių ir ekologišką žemdirbystę skatinančių žmonių, kaip alternatyva kviečiams, ir ne be priežasties.

Neapdorotuose speltos grūduose yra daug įvairių mineralų bei bent dviejų vitaminų, kurių koncentracija yra didelė. Pavyzdžiui, šimte gramų speltos grūdų randama net 149% mangano RPN. Tai netgi daugiau nei itin maistingose chia sėklose, kurios turi 136% mangano RPN, bet kiek mažiau nei avižose (245% RPN) . Ši medžiaga yra svarbi tuo, kad padeda palaikyti normalią energijos apykaitą bei kaulų būklę.

Nors kitų naudingųjų medžiagų yra mažiau, sveikuoliai jų pro akis praleisti tikrai neturėtų. Štai fosforo ir vario šiame maiste irgi randama daug: 57% ir 51% RPN. Fosforas padeda palaikyti normalią ląstelių membranų funkciją, o varis padeda palaikyti normalią jungiamojo audinio būklę.

Magnio, cinko ir geležies spelta grūduose randama atitinkamai 36%, 33% ir 32%. Jie taip pat yra kalio ir seleno šaltinis, turintis labai mažai natrio.

Juose randama ir vitaminų. Tiamino ir niacino randama tikrai daug: 33% ir 43% RPN, na o kitų vitaminų – kiek mažiau. Tačiau nepaisant mažesnio kiekio, šie grūdai vis tiek yra reikšmingas vitamino B6, bei pantoteno ir folio rūgščių šaltinis.

Tačiau tai nėra vienintelės maistingosios medžiagos, kuriomis spelta gali pasigirti. Štai skaidulinių medžiagų (43%) ir baltymų (29%) kiekis irgi gali nustebinti.

Žinoma, kaip ir yra įprasta, termiškai apdoroti spelta grūdai praras dalį savo maistingųjų medžiagų.

*Remiantis USDA Food Composition Databases duomenimis.

Apie speltos grūdus

Archeologiniai tyrinėjimai rodo, speltos grūdai buvo pradėti vartoti prieš apytiksliai 7000 metų, dabartinėje Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano teritorijoje. Tačiau daugiausia įrodymų ir liekanų randama būtent Europoje, kur nuo pat 2500 pr. Kr. ilgą laiką šie grūdai buvo labai plačiai vartojami. Tačiau 20-ąjame amžiuje jie buvo pakeisti paprastaisiais kviečiais. Tačiau amžiaus pabaigoje, augant susirūpinimui sveika mityba ir ekologija, speltos populiarumas pradėjo augti: mat speltos auginimas reikalauja mažiau trąšų.

Augant speltos populiarumui, auga ir produktų, pagamintų iš speltos grūdų, kiekis. Tai yra produktai, kurie tradiciškai gaminami iš kviečių: pavyzdžiui, duona ir sausainiai, taip pat ir alus bei degtinė.

Tai, kad spelta buvo populiari anksčiau liudija ir įvairios literatūrinės nuorodos. Pavyzdžiui, spelta net keletų kartų minima Biblijoje.

Čia pateikta informacija yra bendrinio pobūdžio ir gali skirtis nuo tos, kuri yra nurodoma ant pakuotės. Esant bet kokiems neatitikimams tarp čia pateiktos ir ant pakuotės esančios informacijos, visada reikėtų vadovautis ant pakuotės pateikta informacija.

Atsiliepimai

Atsiliepimų dar nėra.

Būkite pirmas aprašęs “Ekologiški spelta grūdai”

Your email address will not be published. Required fields are marked

Maistinė vertė (100 g): 1415 kJ/338 kcal; riebalų: 2.43 g (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių: 0.41 g); angliavandenių: 70.19 g (iš kurių cukrų: 6.82 g); baltymų: 14.57 g; druskos: 0.02 g.

Laikymo sąlygos: nuo +6 iki +23 C temperatūroje.

Kilmės šalis: Austrija

Susijusios prekės