Tyrimai rodo, kad ekologiškas maistas yra apie 47% brangesnis už įprastai užaugintus produktus. Ir nepaisant to, kad ekologiško maisto populiarumas nepaliaujamai auga (šiandien apie 5% visos maisto rinkos sudaro ekologiška produkcija), dažnam iš mūsų gali iškilti klausimas: kuo naudingas ekologiškas maistas? Ar iš tikrųjų verta mokėti gerokai daugiau už ekologiškai užaugintą maistą? Nuomonių yra įvairiausių: nuo tų, kurie teigia, kad ekologiškas maistas yra daug sveikesnis ir maistingesnis iki tų, kurie tokio maisto pardavimas nėra nieko daugiau nei pigus reklaminis triukas. Šiame įraše mes nenorime viso pridėti dar vieną nuomonę: mūsų tikslas yra apžvelgti tai, ką šia tema gali pasakyti mokslas.
Ekologiško maisto maistingumas
Svarbiausias klausimas, žinoma, yra kiek ekologiškas maistas yra naudingesnis žmogaus organizmui lyginant su įprastu maistu? Jei toks maistas nėra maistingesnis ar sveikesnis, tuomet nėra prasmės už jį permokėti? Tačiau mokslas yra vienareikšmiškas: ekologiškas maistas yra sveikesnis ir maistingesnis. Skirtingi tyrimai viso labo nesutinka su tuo, kiek daug ekologiškas maistas yra naudingesnis.
2011 metais buvo apžvelgti iki tol įvykdyti ekologiško maisto maistingumo tyrimai. Šios apžvalgos išvados labai aiškios: tyrimai rodo, kad ekologiškame maiste yra daugiau vitamino C, omega-3 riebalų rūgščių, konjuguotos linolio rūgšties ir fenolių (antioksidantų). Be to, buvo aptikta mažiau nitratų ir pesticidų.
Nors tyrimų apie konkrečią ekologiško maisto įtaką žmogaus organizmui nėra atlikta tiek daug, kad būtų galima daryti aiškias išvadas, buvo atlikti preliminarūs tyrimai su gyvūnais. Tokie tyrimai rodo, kad ekologiško maisto dieta teigiamai paveikia gyvūnų svorį, augimą, vaisingumą ir imuninę sistemą. Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad ekologiškas maistas sulėtiną vėžinių ląstelių susidarymą. 2016 metais pagal Europos Parlamento užsakymą atlikto tyrimo metu buvo prieita panašių išvadų: ekologiškas maistas gali sumažinti alerginių susirgimų ir nutukimo riziką.
2014 metais grupė mokslininkų nusprendė išanalizuoti 343 iki tol atliktų mokslinių tyrimų rezultatus, siekiant nustatyti maistingųjų medžiagų kiekių skirtumą tarp ekologiškai ir įprastai užaugintų maistinių augalų. Rezultatai yra vienareikšmiški: ekologiškas maistas turi nuo 19% iki 69% daugiau antioksidantų, priklausomai nuo konkrečios medžiagos. Be to, ekologiškame maiste yra aptinkama net keturis (!) kartus mažiau pesticidų bei ženkliai mažiau toksiško metalo kadmio nei įprastai užauginame maiste.
2016 metais buvo analizuojami 170 iki tol atliktų mokslinių palyginimų tarp ekologiško ir įprastinio pieno. Išvados yra stulbinančios: ekologiškame piene buvo aptikta 56% daugiau omega-3 riebalų rūgščių, 69% daugiau alfa-linoleno rūgšties ir 41% daugiau konjuguotos linolio rūgšties. Ekologiškame piene taip pat buvo aptikta daugiau geležies, bet mažiau jodo ir seleno. Todėl ekologiškas pienas yra akivaizdus pasirinkimas norintiems gauti daugiau ir naudingesnių riebalų rūgščių (ir daugiau geležies!).
Dar viena tyrimų apžvalgą priėjo išvados, kad ekologiškame maiste yra ne tik mažiau pesticidų, bet ir daugiau fosforo. Dar viena panašaus mąsto apžvalga priėjo panašių išvadų: ekologiškame maiste buvo aptikta gerokai daugiau fosforo, tačiau skirtumų tarp kitų vitaminų ar mineralų aptikta nebuvo.
Viena naujausių mokslinių tyrimų apžvalgų rodo, kad iš pastarųjų 15 atliktų tyrimų, kurie lygino ekologiško ir įprasto maisto maistingąsias medžiagas, 12 priėjo išvados, kad ekologiškame maiste yra daugiau vitamino C, antioksidantų bei omega-3 riebalų rūgščių.
Kaip paaiškinti tai, kad ekologiškas maistas yra maistingesnis? Viskas susiveda į auginimo metodą: ekologiškai auginamas augalas privalo pats susitvarkyti su aplinkos keliamais pavojais, todėl natūralu, kad jam augant susiformuoja daugiau medžiagų, kurios padeda augalui apsisaugoti nuo aplinkos pavojų, bet tuo pačiu yra naudingos žmogaus organizmui. Tuo tarpu įprastai auginamam maistui tas nėra reikalinga: už jį šį darbą atlieka trąšos.
Tiesa, reikėtų paminėti, kad ne visi moksliniai tyrimai prieina vieningų išvadų – to tikėtis būtų labai naivu! Todėl norint tinkamesnių išvadų apie ekologiško maisto naudingumą žmogaus organizmui reikėtų daugiau ir kokybiškesnių mokslinių tyrimų. Tačiau jei remsimės tuo, ką turime šiandien, tuomet rezultatai yra labai aiškūs: ekologiškas maistas yra (daugiau ar mažiau – priklausomai nuo konkretaus tyrimo) maistingesnis už įprastai užaugintą maistą.
Ekologiškas maistas ir aplinka
Dar viena priežastis rinktis ekologišką maistą gali būti susijusi su ekologiškos ūkininkystės įtaka aplinkai. Trumpai tariant, dažnu atveju, ekologiškas ūkis yra kur kas mažiau žalingas gamtai. Prie to neabejotinai prisideda ir griežti reikalavimai ekologiškam ūkiui, kurie garantuoja, kad tokiame ūkyje bus naudojama minimalus kiekis cheminių medžiagų ar kad gyvūliai bus laikomai kiek įmanoma žmogiškesnėmis sąlygomis.
Teigiama, kad toks ūkininkavimo būdas taip pat prisdabdo dirvos eroziją. Kadangi auginant ekologišką maistą nėra leidžiama naudoti chemines trąšas, tenka pasikliauti natūraliomis, kurios yra mažiau kenksmingos dirvožemiui.
Išvada: ar verta mokėti daugiau už ekologišką maistą?
Moksliniai tyrimai rodo, jog ekologiškame maiste yra daugiau vitamino C, fosforo, omega-3 riebalų rūgščių bei itin svarbių antioksidantų. Jame taip pat aptinkama mažiau pesticidų ir kadmio.
Ar šie maistingųjų ir kenksmingųjų medžiagų kiekių skirtumai pateisina didesnę ekologiško maisto kainą? Galiausiai atsakymas į šį klausimą priklauso tik nuo jūsų pačių. Norintiems bent minimaliai maistingesnio maisto su ženkliai mažesniais pesticidų kiekiais – atsakymas akivaizdus. Lygiai taip pat norintiems savo dietos pasirinkimų prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo – ekologiškas maistas taip pat turėtų būti akivaizdus pasirinkimas.
Tačiau kad ir kaip ten bebūtų, visuomet reikėtų atsiminti, kad vien ekologiško maisto vartojimas nesuteiks jums ypatingos naudos, jei jūsų dieta nebus tinkamai subalansuota. Valgyti vien ekologišką mėsą, atsisakant daržovių, tikriausiai nėra geresnis pasirinkimas nei subalansuota įprastai užauginto maisto dieta, ar ne?
Leave a reply