Ekologiškos aguonų sėklos

Apie aguonų sėklas

Turbūt mes visi esame artimai susipažinę su aguonų sėklomis. Juk būtent Centrinėje ir Rytų Europoje jos yra labiausiai paplitusios, kaip konditerinių ir duonos gaminių ingredientas! O kai kuriose šalyse iš šių sėklų net yra spaudžiamas ir aliejus. Įdomu ir tai, kad būtent iš aguonų yra gaminama plačiai paplitusi narkotinė medžiaga – opiumas bei stiprus nuskausminamasis – morfinas. Nors visos aguonų rūšys turi minimalų kiekį alkaloidų iš kurių yra gaminamos šios narkotinės medžiagos, šis kiekis yra visiškai nereikšmingas ir nepavojingas sveikatai. Tačiau verta paminėti, kad dėl šių medžiagų įvairūs medicininiai testai gali neteisingai rodyti, kad jūsų organizme yra narkotinių medžiagų! Todėl aguonų sėklų nėra patariama vartoti prieš medicininius patikrinimus ar skrydžius lėktuvu.

Aguonos užauga iki 120 centimetrų aukščio. Jų žiedai būna iki 10 centimetrų skersmens, o žiedpumpuriai – iki 3 centimetrų ilgio. Kartais jos yra auginamos vien dėl savo dekoratyvinės vertės, mat aguonų žiedai yra nuostabaus grožio. Aguonų sėklos – kaip ir augalo žiedai – būna įvairių spalvų: nuo baltos iki juodos. Lietuvoje mes esame pripratę prie juodų aguonų sėklų ir būtent Europoje jos yra laikomos norma, todėl kartais yra vadinamos „europietiškomis” aguonų sėklomis. Tuo tarpu baltos aguonų sėklos yra dažniau vartojamos Rytų valstybėse, todėl ir vadinamos „azijietiškomis”. Tačiau skirtumai tarp jų – tik estetiniai, nes maistingumo ir skonio prasme jos yra praktiškai identiškos.

Praktiškai visos valstybės, auginančios aguonas yra Europoje (išskyrus Palestiną). Todėl kartu sudėjus jos pagamina daugiau nei 99% pasaulio aguonų sėklų. Didžiausios tarp jų – Čekija, Turkija ir Ispanija.

Bet aguonos nėra ir neturėtų būti naudojamos kaip viso labo maistinė dekoracija. Aguonų sėklos yra ir puikus svarbių maistingųjų medžiagų šaltinis.

Aguonų sėklų maistingumas (100 g)*

Aguonų sėklos yra labai populiarus pagardas, kurį dažnai naudojame įvairiems kepiniams pagardinti arba suformuoti jų įdarui. Tačiau paskaitę šį straipsnį įsitikinsite, kad aguonas galima (ir reikėtų!) įtraukti į savo maisto racioną net tik kaip pagardą ar prieskonį, tačiau kaip pilnavertį užkandį.

Klausiate kodėl? Ogi todėl, kad šios sėklos yra toookios maistingos! Vienas labiausiai į akis krintančių faktų apie aguonų sėklas yra milžiniška kalcio koncentracija. 100 gramų šių sėklų yra net apie 180% kalcio rekomenduojamos paros normos! Tai yra maistas, kuris turi vieną iš didžiausių kalcio koncentracijų tarp visų sėklų ir riešutų. Tai būtina pabrėžti, nes kalcis yra itin reikalingas mūsų organizmui (ypatingai vaikams). Kalcis yra naudingas ne tik kaulams ir dantims. Jis yra būtinas ir normaliai nervų, širdies ir raumenų veiklai palaikyti. Dėl itin didelės kalcio koncentracijos šiose sėklose, vos su vienu šaukštu jūs gausite iki penktadalio visos paros kalcio normos.

Beveik tiek daug, kiek kalcio, aguonų sėklose yra mangano. Šio mineralo 100 gramų yra net iki 114% RPN – beveik tiek pat, kiek ispaninio šalavijo sėklose! Be kitų savo funkcijų, manganas taip pat padeda palaikyti gerą kaulų būklę bei stabilų kalcio kiekį organizme. Todėl vartodami aguonų sėklas jūs gausite dvigubą naudą savo kaulams.

Šiose sėklose yra ir kitų mineralų. Fosforo yra 124%, magnio – 93% o cinko bei geležies – po lygiai 70% RPN.

Vitaminų aguonose yra nepalyginamai mažiau: galima išskirti tik vitaminą B1, kurio yra 78% RPN. Be šio vitamino ir folio rūgšties, kurios yra apie 41% RPN, aguonų sėklose kitų vitaminų yra gerokai mažiau. Iš likusių medžiagų išsiskiria tik vitaminas B6 ir vitamine E, kurių yra atitinkamai 18% ir 15% RPN.

Tačiau nepaisant santykinai mažos dalies vitaminų, tie didžiuliai kiekiai mineralų vis tiek turėtų sugundyti sveikuolius. Tokie kiekiai reiškia, kad net ir vienas šaukštas aguonų sėklų per dieną gali gerokai praturtinti organizmą būtiniausiais mineralais.

*Remiantis USDA Food Composition Databases duomenimis.